Galima sakyti, kad daugumai žmonių vitaminas D siejasi su kūdikiais ir mažais vaikais. Ne tik šių dienų suaugusieji vaikystėje buvo girdomi žuvies taukais – šiuolaikinių mažylių mamos jau pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu išgirsta patarimą įsigyti vitamino D lašų. Dažnai jos ir be šios rekomendacijos žino, koks reikšmingas šis vitaminas sparčiai augančiam organizmui. Tačiau dar nedaugelis girdėjo, kad per pastaruosius dešimtmečius požiūris į vitaminą D labai pasikeitė – jis svarbus ne tik kūdikiams ir vaikams, bet ir suaugusiems. Pirmieji apie šio vitamino svarbą bet kokio amžiaus žmogui prabilo sveikatos srityje besidarbuojantys mokslininkai, aptikę nenuginčijamų įrodymų, jog tam tikros sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su vitamino D trūkumu žmogaus organizme.

Pasaulyje, o ypač Lietuvoje, labiausiai sergama širdies- kraujagyslių ligomis. Beje, dėl šios priežasties Lietuvoje miršta dvigubai daugiau žmonių negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Sudėtinga įvardyti visas liūdną baigtį lemiančias priežastis. Gydytojai paprastai mini nereguliarų medikamentų vartojimą ir gyvenimo būdą (žalingus įpročius, mitybą, judrumo stoką). Tyrimų metu nustatyta, kad ir žemas vitamino D kiekis kraujyje, tai yra kuomet jo aptinkama mažiau nei 15ng/ml, yra susijęs su padidėjusia kardiovaskulinių ligų rizika ir mirtingumu, dėl jo stokos organizme apie 45 procentus padidėja galimybė susirgti koronarinėmis širdies ligomis, apie 50 procentų – patirti infarktą, iki 78 procentų – insultą.

Vitamino D stoka organizme glaudžiai siejasi su osteoporoze ir jos komplikacijomis, dėl kurių labiausiai kenčia moterys po menopauzės. Taip pat vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, depresija, abiejų formų diabetu, nutukimu, nusilpusiu imunitetu. Vitaminas D  svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose ir dantyse. Dėl vitamino D stokos gali pasireikšti tokie negalavimai kaip kaulų-raumenų skausmai: net 93 procentai pacientų, besiskundžiančių raumenų ir kaulų skausmais, stokojo vitamino D, o 28 procentams aptiktas kritinis šio vitamino trūkumas. Būtina paminėti, kad vitamino D stoka didina ir reumatoidinio artrito aktyvumą.

Kaip į žmogaus organizmą patenka saulės vitaminas?

Žinomos kelios vitamino D formos. Vitaminas D3 (cholikalciferolis), vienas iš kelių žinomų vitaminų, kurį žmogaus organizmas geba sintetinti pats: jis gaminasi odoje saulės spindulių poveikyje iš provitamino 7-dehidrocholesterino. Vitamnas D2 (ergokalciferolis) į žmogaus organizmą patenka su kasdieniu maistu ir yra pasisavinamas žarnyne. Didžiausi kiekiai šio vitamino aptinkami riebioje žuvyje, pieno produktuose, kiaušinių tryniuose, grybuose. Odoje pasigaminęs arba su maistu į organizmą patekęs vitaminas D kepenyse virsta aktyvia vitamino D forma – kalcidioliu, kitaip dar vadinamu vitaminu 25(OH)D. Po to inkstuose aktyvioji vitamino 25 (OH)D forma virsta hormonu kalcitrioliu (vitaminas 1,25(OH)D), kuris būtinas normaliam žmogaus organizmo funkcionavimui.

Ar mums pakanka vitamino D ?

Turint galvoje, jog žmogaus organizmas geba sintetinti vitaminą D, taip pat jo gauna su kasdieniu maistu, gali atrodyti, kad šio vitamino niekuomet neturėtų pristigti. Deja, reali situacija yra visiškai kitokia. Tyrimai, atlikti šalyse, esančiose panašioje geografinėje platumoje kaip ir Lietuva teigia, kad vėsiuoju metų laiku daugiau nei 80 procentų suaugusių gyventojų patiria vitamino D stoką ir tik šiltuoju metų laiku šis skaičius sumažėja iki 30-50 procentų. Pastebėtas ryšys tarp žmogaus amžiaus ir vitamino D stygiaus – vyresnio amžiaus žmonių tarpe vitamino D stoka organizme nustatoma dažniau. Taip pat yra duomenų, rodančių, kad vitamino D stoka dažniau pasitaiko šešiasdešimties metų sulaukusių moterų organizme nei to paties amžiaus vyrų.

Ryšį tarp žmogaus amžiaus ir vitamino D kiekio organizme nesunku paaiškinti. Brandaus amžiaus žmonės dėl prastos savijautos, lėtinių ligų, mažo socialinio aktyvumo gerokai mažiau laiko praleidžia lauke, saulėje. Dar vienas veiksnys, dėl kurio lėtėja vitamino D sintezė – odos būklė: senstant oda tampa plonesnė, sausesnė, laipsniškai keičiasi jos funkcijos, mažėja vitamino D gamybai jautrių receptorių skaičius, tad net ir pakankamai daug laiko atvirame ore būnančių senjorų odoje nebepagaminamas pakankamas vitamino D kiekis. Dėl pasikeitusių mitybos įpročių mažiau vitamino D gaunama su maisto produktais, todėl akivaizdžiai sumažėja ne tik natūraliai organizmo sintetinamo, bet ir su maistu gaunamo vitamino D kiekis. Kita priežastis, lemianti su metais mažėjantį vitamino D kiekį žmogaus organizme – dėl natūralaus organizmo senėjimo, tam tikrų lėtinių ligų sulėtėjęs vitamino D metabolizmas ir aktyvių jo formų sintezė kepenyse ir inkstuose. Dėl vartojamų vaistų, persirgtų ligų (pavyzdžiui, hepatito A) kepenyse sutrinka akyvios vitamino D formos susidarymas. Su amžiumi lėtėja ir inkstų darbas, nustatyta, kad sulaukus 60 metų kasmet netenkama 1 procento funkcinio inkstų pajėgumo. Be to, svarbiausias inkstų funkcijas labai susilpnina cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis, kraujagyslių aterosklerozė, vartojami vaistai ir pan., todėl inkstai nebepajėgia aktyvuoti organizmui reikalingo vitamino D kiekio. Ne mažiau svarbus veiksnys, lemiantis vitamino D nepakankamumą –  suaktyvėjęs jo irimas, kurį sukelia tam tikros ligos ir bendra organizmo sveikatos būklė.

Kaip galime papildyti vitamino D atsargas organizme?

Atsakyti į klausimą kaip galima organizmą aprūpinti reikiamu vitamino D kiekiu ir paprasta, ir gana sudėtinga. Vadovaujantis turimomis žiniomis apie vitaminą D, galima rekomenduoti tinkamai maitintis, pakankamai daug laiko praleisti lauke, saulėje. Tačiau turint galvoje šiuolaikinio gyvenimo realybę bei tempą, tai padaryti ne taip jau paprasta. O ką kalbėti apie senjorus, kurie dėl visiems suprantamų priežasčių negali kiek panorėję lepintis kaitria vasaros saule. Todėl manoma, kad specialių vitamino D maisto papildų vartojimas ištisus metus naudingas beveik visiems suaugusiems žmonėms, o ypač sulaukus brandaus amžiaus, kai natūraliai organizmo gaminamo vitamino D kiekis ženkliai sumažėja. Beje, ir senjorams, ir visiems kitiems, norintiems būti tikriems ar jie nestokoja vitamino D, reikėtų žinoti, jog šiuolaikinių laboratorinių diagnostikos metodų dėka galima tiksliai sužinoti organizme esančio vitamino D kiekį, o tuomet pagal gautus tyrimų rezultatus specialistai gali rekomenduoti ir kasdieninę vitamino D dozę.