Daugelį metų ieškoję atsakymų į klausimą, ar įmanoma bent truputį sulėtinti senėjimo procesus, šiandien mokslininkai sako, kad nors vieno stebuklingo būdo visiškai sustabdyti senėjimui nėra, pasirodo, kad jį pristabdyti — ir senti sveikai — vis dėlto įmanoma.
Subtilūs pasikeitimai mūsų išvaizdoje ir organizme, vykstantys dėl pokyčių mūsų ląstelėse, sukelia tam tikrą skilimo grandinę, pasireiškiančią daugeliu skirtingų formų: mažiau energijos dienos bėgyje, smulkios raukšlelės aplink akis, prastėjantis regėjimas, žilstantys plaukai, skausmai ir dažnėjančios traumos, galiausiai — įvairios lėtinės ligos.
Visi šie veiksniai siejami su senėjimo procesais.
Tačiau ar kada pagalvojote, kodėl vieni žmonės sensta lėčiau už kitus?
Pasirodo, kad su tuo susiję ne tik genai.
Daugelis žmonių net nepagalvoja, kad organizmo senėjimas neapsiriboja tik tuo, ką akivaizdžiai matome, tačiau iš tiesų vyksta ląstelių lygmenyje.
Tai, ką mes valgome, kiek judame, kaip mąstome ir netgi kaip jaučiamės gali arba padėti mūsų ląstelėms išlikti sveikoms, arba priešingai — labai joms pakenkti.
Mokslininkai atskleidė, kad mūsų ląstelių senėjimo procesai tiesiogiai siejasi su telomerų — trumpų DNR atkarpų, sudarytų iš baltymų — ilgiu.
Telomerai randami chromosomų galuose ir dažnai vadinami mūsų chromosomų apsauga, nes ląstelei dalijantis būtent jie yra atsakingi už genetinės informacijos saugojimą.
Kaip telomerai susiję su senėjimo procesu?
Kiekvieną kartą pasidalijus ląstelei, telomerai trumpėja, ir žmogus sensta. Bėgant metams, tai vyksta natūraliai. Kai telomerai pasidaro per trumpi, ląstelės praranda sugebėjimą dalytis ir atnaujinti kūno audinius, kurie nuo jų priklauso. Pavyzdžiui, dėl naujų ląstelių trūkumo mūsų arterijų sienelės gali sukietėti, ir dėl to padidėja širdies priepuolio rizika.
Nustatyta, kad labiausiai telomerų trumpėjimas paveikia tas ląsteles, kurios gaminasi greičiausiai: esančias odoje, plaukuose ir mūsų imuninėje sistemoje.
Gera žinia ta, kad tyrimai atskleidė, jog mes nesame visiškai bejėgiai ir galime daryti įtaką telomerų ilgiui.
Visi žinome, kad tokie veiksniai kaip stresas, per dažnas alkoholio vartojimas, rūkymas, ultravioletiniai spinduliai, judėjimo trūkumas lemia greitesnį senėjimo procesą. Ir trumpina telomerus.
Sveikatos specialistai teigia, kad norint sulaikyti telomerus nuo trumpėjimo ir paskatinti jų ilgėjimą, reikia atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus.
Itin akcentuojama fizinio aktyvumo svarba: judėjimas mažina vėžio, širdies ligų, diabeto riziką, padeda išvengti miokardo infarkto, gerina emocinę būseną ir padeda ją išlaikyti stabilią. Tyrimai atskleidė, kad fizinis aktyvumas smarkiai prisideda prie oksidacinio streso mažinimo ir padeda apsaugoti ląstelių DNR. Rezultatai parodė, kad 50-ties metų vyrų, aktyviai užsiimančių bėgimu, telomerų ilgis buvo toks pats kaip ir 20-ties metų vaikinų.
Labiausiai telomerams „patinka“ lėtas bėgiojimas arba vaikščiojimas greitu tempu, bent tris kartus per savaitę po 45 minutes.
Oksfordo universiteto mokslininkai teigia, kad telomerų trumpėjimas itin glaudžiai siejamas su aukštu streso lygiu organizme.
Žmonės, kurie patiria itin didelius krūvius darbe, slaugo sunkiai sergančius ligonius namuose ar tiesiog nuolat išgyvena pesimistines nuotaikas, turi trumpesnius telomerus. Stresą itin efektyviai mažina meditacija ir fizinis aktyvumas.
Dar vienas veiksnys, lemiantys telomerų trumpėjimą, yra nutukimas. Tyrimai atskleidė, kad tokie žmonės, kuriems diagnozuotas nutukimas, netenka tiek telomerų, kurie prilyginami net 8,8 gyvenimo metų.
Todėl labai svarbu rūpintis savo mityba. Maistas, kuriame gausu antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, padeda apsaugoti DNR ląsteles nuo oksidacinio streso.
Į savo kasdienį racioną rekomenduojama įtraukti daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, riešutų, taip pat sveikųjų riebalų, vengti perdirbtų maisto produktų, pridėtinio cukraus, baltos duonos gaminių.
Kasdienę mitybą taip pat rekomenduojama papildyti įvairiais mikroelementais, tokiais kaip magnis, cinkas, geležis, folio rūgštis, bei vitaminais B12 ir D.
Pastarasis — ypač svarbus. Tyrimai atskleidė, kad mūsų organizme yra beveik 3000 genų, turinčių vitamino D receptorių. Iš jų net 229 tiesiogiai veikia genų raiškos procesą, t.y. saugomą DNR informaciją paverčia instrukcijomis, pagal kurias gaminami baltymai ir kitos organizmui svarbios molekulės.
Kitaip tariant, vitaminas D ne tik dalyvauja daugelyje gyvybiškai svarbių ląstelių procesų ir mažina uždegimus, bet ir prisideda prie ląstelių dalijimosi reguliavimo, padedančio išvengti telomerų sutrumpėjimo. Siekiant efektyviai palaikyti vitamino D kiekį organizme, rekomenduojama vartoti po 2000 TV vitamino D kiekvieną dieną.
Turėkite mintyje, kad siekiant sėkmingų pokyčių, susijusių su telomerų ilgiu, svarbiausia yra procesas. Sutelkite dėmesį į sveikų įpročių ugdymą ir jų laikymąsi — taip ne tik galėsite džiaugtis kur kas geresne savijauta bei emocine būkle, bet ir pristabdysite senėjimo procesus organizme.