Mitybos planų ir dietų yra tokia galybė, kad dažnas ne tik pasiklysta, bet ir pasirenka sau visiškai netinkamą variantą. Pasak sveikatos mitybos specialistės Gretės Brokienės, stebuklus žadančios dietos yra apipintos mitais, todėl tikėti jais neverta – verčiau įsiklausyti į organizmo siunčiamus ženklus bei vadovautis mokslu pagrįstais sprendimais. Vienas tokių, priešuždegiminės mitybos propagavimas.

Priešuždegiminė mityba turėtų tapti gyvenimo būdu

Brokienės teigimu, yra daugybė mokslinių duomenų, įrodančių, jog mes valgome pernelyg daug uždegimus skatinančio maisto, pavyzdžiui, mėsos, kiaušinių, pieno produktų ar perdirbto maisto bei pusfabrikačių, turinčių daug konservantų ir kitų kenksmingų medžiagų. Štai kodėl, jos manymu, į racioną būtina įtraukti produktus, pasižyminčius priešuždegiminėmis savybėmis.

„Priešuždegiminė mityba – tai tam tikras valgymo rėžimas, kurį sudaro atitinkamų produktų racionas. Toks mitybos būdas veikia prevenciškai ir tarsi užkerta kelią vystytis uždegiminiams procesams. Čia reiktų paminėti ir paraginti rinktis produktus, gausius antioksidantų, vitaminų, skaidulinių medžiagų ir, žinoma, omega-3. Tai tik keletas pasirinkimų, kurie papuola į priešuždegiminį meniu“, – vardija žymi moteris.

Sveikos gyvensenos entuziastė pabrėžia, jog priešuždegiminė mityba nėra jokia revoliucija, o  kurio nors vieno produkto vartojimas greičiausiai neturės reikšmingos įtakos sveikatai.

„Uždegimo mažinimas keičiant savo mitybą gali būti labai veiksmingas, tačiau jis veikia tik tada, kai valgote tokius produktus iš įvairių maisto kategorijų ir tai paverčiate nauju gyvenimo būdu. Kitaip tariant, didžioji raciono dalis, apie 80 proc., turėtų būti kruopščiai apgalvota ir įvertinta, na ir maždaug apie 20 proc. galima pasilikti įvairioms netipinėms situacijoms: šventėms, valgymui ne namuose ir pan.“, – pataria G. Brokienė.

Uždegiminiai procesai iššaukia sunkius sveikatos negalavimus

Gydytojų teigimu, reumatinis artritas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas – tai tik keletas susirgimų, glaudžiai siejamų su aukštu uždegimo lygiu. Norint užkirsti kelią tokioms rizikoms arba siekiant sumažinti uždegiminių procesų lygį, į pagalbą iš tiesų verta pasitelkti funkcinius maisto produktus.

Pavyzdžiui, „Cancer Prevention Research“ žurnale išspausdintame tyrime autoriai nurodo, kad imbiero šaknies ekstrakto vartojimas sumažino gaubtinės žarnos uždegimo žymas, o pasak „Journal of Biological Chemistry“ pasirodžiusio tyrimo rezultatų, kurkuminas – pagrindinis karyje naudojamo kurkumos prieskonio junginys – gali padėti nuslopinti biologinius mechanizmus, kurie sukelia uždegimus sausgyslėse.

Pasak sveikos mitybos specialistės,  geriausių rezultatų pasiekti galima vartojant natūralius maisto produktus, turinčius antioksidacinių savybių, tačiau papildai taip pat gali būti reikšminga pagalba, siekiant pagerinti sveikatos būklę. Pavyzdžiui, kurkumino ekstraktas, ypač mikrokapsuliuota jo forma, veikia dvejopai: kaip apsauginis viduje esančios medžiagos sluoksnis (apsaugo viduje esančias maistines medžiagas nuo skrandžio rūgščių ir kitų medžiagas ardančių veiksnių) ir, kaip įkapsuliuotos medžiagos linkusios laikytis mikrokapsulės viduje, todėl nedirgina skrandžio. Taigi, toks maistinių medžiagų įkapsuliavimo būdas gali užtikrinti iki 6 kartų efektyvesnį jų įsisavinimą organizme ir užtikrinti priešuždegiminės mitybos efektyvumą.

„Medikamentinis gydymas turėtų būti skiriamas gydytojo, nes tai, kas tinka vienam, nebūtinai artima kitam.  Geriausiai, matyt, derinti ir maistą, ir papildus bei vengti į racioną papuolančių netyčinių nuodėmių, pavyzdžiui, cukraus. Jei intuityviai nejaučiate, kas geriausiai tinka jūsų organizmui, kas mažina, o kas skatina uždegiminius procesus, būtinai pasikonsultuokite su specialistais“,  – pataria G. Brokienė.

Pabrėžia sveikos gyvensenos balanso svarbą

Kalbėdama apie priešuždegiminę mitybą, G. Brokienė skatina, jog vien ji nebus panacėja, siekiant iš tiesų veiksmingų rezultatų sveikatai.

„Reikia suvokti, kad svarbi yra visuma. Protinga mityba yra be galo reikšminga kokybiško gyvenimo dalis, tačiau reikia nepamiršti ir kitų faktorių. Patiriamas stresas, nemiga, žalingi įpročiai ar pasyvus gyvenimo būdas – visa tai organizmui daro negrįžtamą žalą, kurios vien maistu kompensuoti neįmanoma.

Į savo gyvenimą reiktų žvelgti holistiškai, aprėpiant ir fizinę, ir psichologinę sveikatą. Juk nervingos situacijos išskiria kortizolį, kuris veikia naikinančiai, o kur dar patiriamas adrenalinas. Mano manymu, sveika gyvensena tai didelis darbas su savimi ir geriausių sprendimų  sau ieškojimas“, – įsitikinusi sveikos mitybos specialistė.