Visi skirtingai išgyvena sunkų laikotarpį. Kol vieni medituoja, kiti – užkandžiauja. Kiekvienas sunkų laiktarpį, įskaitant ir pandemiją,  išgyvena skirtingai. Tie, kas leido sau daugiau nei bet kada – vartoti alkoholį, naršyti, naktinėti – dabar ieško kelio atgal į sveiką rutiną. „Perkrauti“ smegenų „kompiuterį“ trokšta net ir patys disciplinuočiausi, kuriuos, kaip ir daugelį, pavasarį netikėtai palaužė visą apimantis psichoemocinis nuovargis… Kaip išsivalyti kūną bei mintis? 7-ias tvarios psichologinės savijautos praktikas diktuoja gydytoja neurologė Tatjana Liakina.

1. Atgal į gamtą

Sveika kuo daugiau laiko leisti gamtoje. „Miškas, augalai, grynas oras ne tik nuramina, bet ir leidžia atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Tik labai svarbu palikti išmaniuosius įrenginius giliai rankinėje ar automobilyje. Skirkite šį laiką pokalbiui su bičiuliu, savimi pačiu arba pasivaikščiojimui su šuniuku“, – pataria gydytoja T. Liakina.

2. Kritinė kontakto atranka

„Atsiradus galimybei bendrauti, svarbu atsirinkti tuos žmones, su kuriais buvimas kartu teikia džiaugsmą. Tai – metas būti budriems savo pačių pojūčiams, įsiklausyti, kaip mus veikia kontaktas su vienu ar kitu pažįstamu ar draugu; jeigu bendravimas suteikia daugiau  diskomforto nei komforto, patariu apriboti kontaktą, bent kuriam laikui“, – komentuoja neurologė.

3. Miego higiena

Tai, kas efektyviai regeneruoja smegenų ląsteles biocheminiame lygmenyje, yra miegas. Tiesa, nakties poilsis turi būti kokybiškas ir pastovus. „Esminės miego higienos taisyklės – turėti režimą, t.y. eiti ilsėtis tuo pačiu metu, miegoti gerai vėdinamoje, vėsesnėje, tamsioje patalpoje, keletą valandų prieš miegą užsiimti ramiomis veiklomis ir vengti ekranų bei informacinio triukšmo“, – teigia T. Liakina.

4. Blaivi sąmonė

Ne paslaptis, jog užsidarius kavinėms, barams bei įprastam socialiniam gyvenimui dalis žmonių namuose pradėjo dažniau piktnaudžiauti įvairiais svaigalais. Pavyzdžiui, vasario mėnesį publikuotas tyrimas atskleidė, beveik penktadaliu padidėjusius alkoholio suvartojimo kiekius tarp jaunųjų suaugusiųjų (18 – 34) Didžiojoje Britanijoje.

„Bet kokie svaigalai, keičiantys sąmonės būseną, mažina savistabą bei autentišką atsaką į pasaulį, todėl labai patariu atsisakyti, ar jų vartojimą gerokai apriboti, norint į savo mintis ir kūną įsileisti gaivių patirčių bei sveikų minčių“ ,– teigia neurologė.

5. Socialinių tinklų detoksas

Detoksikuotis, pasak gydytojos, verta ne tik nuo svaigalų, bet ir išmaniųjų ekranų. Vienos studijos duomenimis, soc. medijoms rekomenduojama skirti vos iki 30 minučių per dieną.

„Informacinis socialinių tinklų perteklius – tarsi pigus dopaminas smegenims. Nereiktų stebėtis, jog padėjus įrenginius į šalį, gali apnikti jausmas, jog pasaulis šiapus ekranų yra nuobodus, jame nėra, ką veikti. Tačiau tai – tik laikina abstinencijos forma, kuri praeis, ir gebėjimas džiaugtis akimirka čia ir dabar sugrįš“, – teigia T. Liakina.

6. Sąmoningumo praktikos

„Šiandien gyvename informacinėje erdvėje, kurioje nuolat bandoma iššaukti mūsų reakciją – uždėti širdelę, įvertinti, pakomentuoti, užsiprenumeruoti ir t.t. Tai – labai išbalansuoja. Meditacijos metu išmokstama, kaip stebėti savo kūno ir minčių reakcijas į tai, kas vyksta išorėje (nesvarbu – ar teigiama, ar neigiama), įsižeminti ir nebūti blaškomam kasdienių negandų“, – teigia meditaciją praktikuojanti T. Liakina.

„Prie sąmoningumo praktikų pridėčiau ir dėkingumo praktiką, kuri padeda sugrįžti iš klaidžių apmąstymų, nerimo dėl ateities ir fokusuoti save į gerus dalykus, kurie vyksta dabar.  Šios praktikos esmė – kasdien užsirašyti 3 – 5 dalykus, už kuriuos esi dėkingas sau, savo aplinkai, o gal atsitiktinai sutiktam praeiviui, tos dienos orui… Ir būtinai – raštu, nes fizinis veiksmas pratęsia mintį ir ją užtvirtina“, – priduria neurologė.

7. Kognityvinis „atsinaujinimas“

Naujos patirtys, ypač tos, kurių metu išmokstame kažko naujo – vienas iš būdų išjudinti kognityvinius procesus – smegenų vykdomąsias funkcijas. „Smegenis, kaip ir raumenis, reikia judinti, treniruoti, nes ko nenaudosi, to ir neturėsi. Kaip žinome, gydymo nuo demencijos iki šiol nėra, tačiau galima užsiimti profilaktika. Geras dalykas – kas dešimtmetį mokytis po vieną naują kalbą“, – teigia gydytoja T. Liakina.

Antistresinis kurkumino ekstrakto efektas

Ne paslaptis, jog vienas pikčiausių blogos nuotaikos, nerimo bei apatijos sukėlėjų – ilgalaikis stresas. Jis – dažnas kaltininkas ir galvos skausmų, virškinamojo trakto negalavimų bei įvairių kitų šio amžiaus ligų.

Jeigu tik galėtume išvengti streso arba atrastume formulę, kuri mūsų organizme sukurtų natūralų barjerą, atsparų nervinei įtampai… Deja, vieno „vaisto“ nuo „visų ligų“ nėra. Tačiau! Moksliniais tyrimais pagrįsta, jog kai kurios natūralios maistinės medžiagos vis dėlto gali sustiprinti organizmo atsparumą stresui.

Vienos tokių – antistresinėmis savybėmis pasižymintis kurkumino ekstraktas. Tai – ciberžolės augalo (lot. Curcuma longa) šakniastiebyje randamas pagrindinė veiklioji medžiaga, kuri  nuo seno žinoma dėl priešuždegiminių ir antidepresinių savybių.

Remiantis tyrimais, kurkumino ekstraktas potencialiai skatina serotonino ir dopamino gamybą. Be to, jis gali turėti teigiamos įtakos kognityvinei sveikatai: gerinti atmintį, padėti sutelkti dėmesį, gerinti nuotaiką.

Siekiant maksimalaus efekto, rekomenduojama rinktis nauja technologija gaminamą, skystą, mikrokapsuliuotą kurkumino ekstrakto formą. Kadangi mikrokapsulės dydis yra 100 kartų mažesnis nei ląstelių, o jų apvalkalas – sudarytas iš giminingų ląstelėms komponentų, todėl yra ląstelių atpažįstamas ir lengvai patenka į jų vidų.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vartojusiems tokios formos kurkuminą pastebėtas net iki 5 kartų efektyvesnis pasisavinimas, nei tiems, kurie vartojo tokį patį nemikrokapsuliuotą kurkuminą.